Mano kūrybinis kredo: aš nepaišau esmių-prasmių ir filosofijų, nes nežinau, kaip jos atrodo.

Žmonės dažnai man sako:

- Mums labai labai gražus tavo paveikslėlis, bet mes nesuprantam, ka jis reiškia.

- Kai jūs žiūrit į gėlę ir jūsų akys džiaugiasi, ar jūs klausiate: o ką gėlė reiškia?

Taip žiūrėkit ir į mano paveikslėlį.

…………………………………………………..

Kai kalbu apie meną nemeluoju. Jeigu manęs klausia, ką reiškia mano paveikslėliai ir kodėl jie tokie, sakau:

- Jie reiškia paveikslėlius. Jie tokie todėl, kad tokius man gera paišyti. Ir viskas.

Paišau, todėl, kad man gera paišyti, rašau todėl, kad man gera rašyti, gyvenu todėl, kad man gera gyventi.

…………………………………………………..

Iš proto - mokslas, iš durnumo - menas.

Protas žino tiesą. Nesakykite man tiesos į akis. Tiesa yra vienintelė, nyki ir bjauri. Ji būtų ir be žmonių. Jos nereikia kurti.

Žmogus yra unikalus ne protu, bet durnumu. Durnumas yra be galo įvairus, puošnus, netikėtas, jdomus, jis spindi visomis vaivorykštės spalvomis ir, skirtingai negu protas, nėra ribotas. Jis begalinis, neišsemiamas kaip kūryba.

Aš esu durnas ir tuo didžiuojuosi. Aš rengiu parodą ir stebiuosi savim. Nejaugi dabar gyvenantiems žmonėms, kurie domisi menu ir matė visų laikų geriausių menininkų geriausius kūrinius, gali buti įdomūs mano paveikslėliai. Tik mano durnumas jiems gali buti įdomus. Durnas, kaip dailininkas, sakė prancūzai tada, kai Paryžius buvo pasaulio kultūros centras. Tas kuris nedurnas, - ne dailininkas.

…………………………………………………..